Blynai. Nepaprastos paprasto valgio istorijos

Blynai yra itin populiarus patiekalas. Jį noriai kepa amerikiečiai, vertina lietuviai, žino ir mėgsta žydai, lenkai, baltarusiai. Pats žodis „blynas“ greičiausiai kilęs iš slaviško žodžio „mlin“, kuris reiškia „malti“. Lietuvoje mes turime visą blynų kepimo ir valgymo kultūrą ir net blynams skirtą šventę – Užgavėnes. Šis paprastai pagaminamas maistas tik tuo ir paprastas, kad jam pagaminti reikia vos kelių produktų ir visai nedaug laiko. Tačiau blynai slepia ne vieną išties įdomią istoriją…

Blynus lietuviai valgė nuo pat seniausių laikų. Šį maistą vertino tiek prastuomenė, tiek diduomenė. Štai XVII amžiuje gyvenęs Radvilų virėjas turėjo specialų lietinių blynų receptą. Pagal šį receptą į dubenį reikėdavo įpilti pieno, sumušti kiaušinius, įberti gerų miltų. Masė buvo maišoma iki grietinės tirštumo ir blynai kepami lydytame svieste. Tai turėjo būti išties gardūs itin ploni lietiniai blyneliai, kuriuos, matyt, noriai valgė Radvilos.

Pats pirmasis pasaulyje gatavų miltų, pasirodžiusių prekyboje, produktas buvo būtent miltai blynams. Blynams kepti skirti miltai vadinosi tetulės Džemima blynų miltais. Jie sukurti 1889 metais Misūryje. Miltų reklamoje buvo naudojamas stambios juodaodės moteriškės atvaizdas. Kompanijos „R. T. Davis Milling Company“, kuriai priklausė prekės ženklas, vystytojai pasamdė buvusią vergę, kad ji taptų prekės ikona.

Žodis „blynai“ taip giliai įsišaknijęs į rusų kultūrą, kad rusai net keikiasi šiuo žodžiu. Kadangi mes, lietuviai, didžiumą keiksmažodžių esame perėmę iš rusų, mums taip pat nėra reta pasakyti „Blin, kaip ten tas mano slaptažodis…“ ar panašiai. Mes savo kalboje taip pat turime daug vaizdingų posakių, kuriuose dominuoja blynai. Pavyzdžiui, namai ne blynais dengti – varnos nesules, pirmas blynas prisvilęs, ne taip paprasta kaip blyną iškept ir t. t.

Olney miestelyje (Bakingamšyras, Anglija) nuo 1445 metų per Blynų dieną vyksta blynų lenktynės. Jų metu dalyviai bėga su keptuve rankoje, o keptuvėje – blynas. Viena legenda byloja, kad skubanti blynus kepti namų šeimininkė išgirdusi bažnyčios varpus ir išbėgusi į mišias su keptuve rankose.

Manote, kad nėra keistesnio patiekalo už kraujinę sriubą, kurią valgydavo lietuviai? Pagalvokite dar kartą, nes kraujiniai blynai yra ne mažesnė egzotika. Blynai, vadinami blodplättar, yra būdingas Švedijos virtuvės patiekalas. Vienas iš blynų ingredientų – kraujas. Panašius blynus gamina ir suomiai, norvegai, estai bei anglai. Švedai paprastai šiuos blynus patiekia su bruknėmis ar bruknių uogiene.

Dar keli įdomūs faktai apie blynus:

• Dar XVII amžiuje gyvavo posakis „plokščias kaip blynas“ ir jis buvo gana populiarus;
• Dzūkijoje nuo seno įprasta gaminti grikių blynus;
• Tropiniuose regionuose žmonės kartais serga blynų sindromu. Tai apsinuodijimas mažomis erkutėmis, kurios patenka į miltus, iš kurių kepami blynai;
• Ne tik mes, lietuviai, turime blynų dieną. Blynų dieną įvairiomis skirtingomis datomis švenčia kanadiečiai, anglai, australai, prancūzai;
• Manoma, kad blynus mėgo rašytojas Viljamas Šekspyras. Jie gana dažnai minimi jo pjesėse;
• Kai „McDonald’s“ pristatė sumuštinį, kuriame vietoje sausainių naudojami blyneliai, kompanijos pelnas išaugo 11 procentų.