Gėlynas kieme

Vasara – nuostabus gėlių žydėjimo metas. Ir ne tik laukuose bei pievose, bet ir daugiaaukščių namų bei sodybų kiemuose. Ir tai visiškai nenuostabu. Juk daugelis lietuvių laisvalaikį mielai leidžia triūsdami gėlynuose. Juk net ir trumpas pirštų panardinimas į žemę, akimirksniu nušluoja susikaupusį stresą, o besiskleidžiantys margaspalviai žiedai džiugina akį. Tad kaip įsirengti nuostabų, išpuoselėtą ir su didžiule meile auginamą gėlyną savo namų ar sodybos kieme?

Įrengiant gėlyną, pirmiausia būtina atsižvelgti į gėlių formą, aukštį, faktūrą ir lapų bei žiedų spalvą. Sodinant galima sukomponuoti tokį gėlyną, kuris žiedais džiugins ištisą vasarą. Tam gėles reikėtų parinkti taip, kad jos derėtų tiek su aplinka, tiek tarpusavyje.

Gėlių aukštis padeda sudaryti gėlyno pusiausvyrą ir pabrėžti atskirus jo taškus. Nuo aukščio priklauso gėlyno matomumas. Pagal aukštį gėles galima suskirstyti į:

• Žemas (5 – 30 cm),
• Vidutinio aukščio (30 – 80 cm),
• Aukštas (daugiau kaip 80 cm).

Prieš perkant gėles, reikia žinoti, ar į gėlyną bus žiūrima iš toli ar arti, iš viršaus, ar kampu. Iš arti ir iš viršaus apžvelgiamiems gėlynams, augalus reikėtų rinktis žemus. Tam puikiausiai tiks žemi šilokai, ylalapiai flioksai, raktažolės.

Beveik visi vidutinio aukščio augalai – astilbės, vasariniai jurginai, tulpės – gražiau atrodo kiek nutolusiuose gėlynuose.

Aukštaūgės gėlės, tokios kaip, pentiniai, rykštenės, jurginai, sodinamos po kelias, kaip akcentas. Stambius šių augalų gėlynus geriau kurti tik didelėse atvirose erdvėse arba ten, kur jie atstotų krūmus.

Daugelio aukštaūgių gėlių stiebai nėra pakankamai gražūs, todėl iš žiūrimosios pusės juos reikėtų pridengti mažesniais augalais. Tokiu būdu sudaromi kelių aukštų gėlynai, kurie ypač dekoratyviai atrodo iš šono. Kuo iš toliau žiūrima, tuo labiau išryškėja jų siluetai.