Beatos Tiškevič–Hasanovos ir Neringos Rekašiūtės fotoprojektas „Jie laimėjo loterijoje“ visuomenei buvo pristatytas kaip reakcija į šiemet Lietuvoje sugrąžinta šauktinių kariuomenę. Tai – 14 skirtingų vyrų portretų su jų įžvalgomis apie vyriškumą bei šauktinių kariuomenę. Projektas iš karto susilaukė skirtingų vertinimų, kuriuos lydėjo diskusijos.
Pasak merginų, projektu „Jie laimėjo loterijoje“ norėta atskleisti kitokio mąstymo pusę, įgarsinti ne dominuojančią poziciją, kuri garsiai šlovina kariuomenę ir palaiko archajišką vyriškumo sampratą, o kvestionuoti tai.
Panaši tema nagrinėjama ir 20-jame „Kino pavasaryje“ rodytame populiariausiame 2014 metų Izraelio kino juostoje „Nulis motyvacijos“, kuri liepos 31 dieną sugrįžta į atnaujintą „Kino pavasario“ salės repertuarą. Tik čia pasakojama apie privalomą moterų tarnybą Izraelio kariuomenę.
Fotografė, politikos mokslų studentė Neringa Rekašiūtė sako, kad „Nulis motyvacijos“ – viena juokingiausių jos matytų komedijų. Apie tai, kas slepiasi po komiškomis situacijomis, Neringos komentare.
Kuomet birželio pradžioje pasirodė verkiančių šauktinių projektas, vieną iš pirmųjų elektroninių laiškų gavau iš žydo, užaugusio ir tarnavusio kariuomenėje Izraelyje, bet šiuo metu gyvenančio Lietuvoje. Jis man parašė, kad nors visiškai nenorėjo eiti į kariuomenę, privalėjo, nes ten nėra kito pasirinkimo. Vaikinas padėkojo už emocinį projekto rezonansą, bet pridūrė, kad Izraelis, kitaip nei Lietuva, yra nuolatinėje karo būsenoje.
Filmas „Nulis motyvacijos“ man iš karto priminė apie šį laišką. Pagrindinė herojė Dafi taip pat nenorėjo būti kariuomenėje, tačiau išreiškusi savo komišką frustraciją (filmas – viena juokingiausių matytų komedijų gyvenime), susilaukdavo iš aplinkinių tokių replikų: „Ar tu pamiršai, kad mes visi dirbame sistemai?“, „Šiuo metu kareiviai žūsta tikrame kare, o tu negali pakentėti!“.
Tačiau tai daugmaž vienintelis politinis kontekstas, kuris mus pasiekia filmo metu – tikro karo visai nematyti, o armijos štabas dykumoje sukelia amerikietiško universiteto bendrabučių miestelio jausmą. Čia vyksta surrealiai komiški (vieną merginą apsėda demonas), keistai tragiški (savižudybė iš meilės) bei paprasčiausiai juokingai žmogiški (vienos iš pagrindinių herojų bandymas prarasti nekaltybę) įvykiai, kurie atitolina karą, o realybė supanašėja su mūsų visų kasdienybe: daug beprasmio popierizmo, biurokratijos, neįdomių, bet privalomų užduočių, neišsipildžiusių svajonių, sužlugusių planų.
„Nulis motyvacijos“ režisierė Tayla Lavie sulaukė milžiniškos sėkmės po šio filmo pasirodymo Israelyje. Jos žodžiais, pats nuostabiausias dalykas, kad juosta buvo universaliai labai pamėgta visų amžiaus grupių – nesvarbu, ar būtum tarnavęs prieš 50, ar prieš kelerius metus. Vieninteliai istorinio laiko indikatoriai – tai seni kompiuteriai, kuriais pagrindinės herojės žaidžia kortomis arba minų lauką.
Režisierė labai elegantiškai užkabino ir seksizmo temą ten, kur, daugelio nuomone, jo nėra – juk tarnauja ir vyrai, ir moterys! Visgi, kavą karininkams filme nešioja tik merginos.
Tiek vizualiai, tike idėjiškai filmas man labai patiko. Fantastiška vaidyba – tiek pirmaplanė, tiek antraplanė, juokingas siužetas, netradicinė filmo eiga ir labai aktuali filmo mintis šiandieniame Lietuvos kontekste.
Kino juostos „Nulis motyvacijos“ anonsas:
Daugiau apie filmą: http://kinopavasaris.lt/lt/filmai/4369-nulis-motyvacijos
„Kino pavasario“ salės repertuaras: http://kinopavasaris.lt/lt/repertuaras
You must be logged in to post a comment.