Gera savijauta retai priklauso nuo vieno stebuklingo produkto. Dažniausiai ją kuria maži, kasdien kartojami įpročiai: ką valgome pusryčiams, kiek geriame vandens, ar skubėdami nepraleidžiame valgymų, ar renkamės daugiau natūralių produktų, ar saldumą vartojame saikingai. Būtent tokios smulkmenos ilgainiui daro didžiausią skirtumą. Jos nereikalauja sudėtingų dietų ar griežtų taisyklių, bet padeda jaustis stabilesniems, energingesniems ir sąmoningiau rinktis maistą.
Vienas paprasčiausių įpročių – pradėti dieną nuo normalaus, ne per daug saldaus pusryčių pasirinkimo. Pusryčiai nebūtinai turi būti sudėtingi. Tai gali būti avižinė košė su uogomis, natūralus jogurtas su riešutais, varškė su vaisiais ar pilno grūdo duona su kiaušiniu. Svarbiausia, kad maistas suteiktų ne tik greito cukraus, bet ir baltymų, skaidulų, šiek tiek riebalų. Tokie pusryčiai padeda ilgiau išlaikyti sotumą ir sumažina norą po valandos ieškoti saldaus užkandžio.
Medus čia gali būti naudingas kaip mažas skonio akcentas. Šaukštelis medaus košėje, jogurte ar varškėje suteikia saldumo ir aromato, bet jo nereikia daug. Tai geresnis pasirinkimas nei gausiai saldinti pusryčių dribsniai ar desertiniai jogurtai, kuriuose saldumo dažnai būna daugiau, nei tikimės. Vis dėlto medų verta vartoti sąmoningai: jis natūralus, bet vis tiek saldus produktas, todėl turėtų papildyti mitybą, o ne tapti neribotu saldikliu.
Kitas svarbus įprotis – gerti pakankamai skysčių. Kartais nuovargis, galvos sunkumas ar noras nuolat užkandžiauti atsiranda ne dėl alkio, o dėl per mažo skysčių kiekio. Vanduo turėtų būti pagrindinis pasirinkimas, tačiau šaltuoju metų laiku daugeliui maloniau gerti šiltus gėrimus. Žolelių arbata su trupučiu medaus gali būti jaukus ritualas, ypač vakare ar po ilgos dienos. Tik geriau medų dėti ne į verdantį vandenį, o į šiek tiek pravėsusią arbatą.
Savijautai daug įtakos turi ir cukraus kiekis kasdienėje mityboje. Visiškai atsisakyti saldumo nebūtina, tačiau verta stebėti, iš kur jis ateina. Jei dienoje yra saldinta kava, bandelė, desertas po pietų ir dar saldus gėrimas, organizmui tai gali būti per daug. Medus gali padėti pereiti prie sąmoningesnio saldumo vartojimo, kai renkamės mažiau, bet kokybiškiau. Pavyzdžiui, vietoje saldainio galima suvalgyti natūralaus jogurto su šaukšteliu medaus ir riešutais.
Dar vienas paprastas įprotis – į kiekvieną dieną įtraukti daugiau natūralių, mažiau perdirbtų produktų. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visko, kas supakuota ar paruošta. Tačiau kuo dažniau lėkštėje atsiranda daržovių, vaisių, kruopų, ankštinių, riešutų, sėklų, kiaušinių, kokybiškų pieno produktų ar vietinių produktų, tuo lengviau organizmui gauti įvairių maistinių medžiagų. Medus šiame kontekste gali būti vienas iš tradicinių, natūralių produktų, bet ne pagrindinis mitybos pagrindas.
Svarbu nepamiršti baltymų. Kartais žmonės skundžiasi, kad greitai išalksta, nors pusryčiams ar pietums kažką suvalgė. Dažnai taip nutinka, kai maiste daug greitų angliavandenių, bet mažai baltymų ir skaidulų. Pavyzdžiui, vien saldi bandelė suteikia energijos trumpam, bet sotumas greitai praeina. O dubenėlis jogurto su riešutais, uogomis ir šaukšteliu medaus bus daug stabilesnis pasirinkimas.
Geresnei savijautai padeda ir reguliarumas. Kai visą dieną nevalgoma, o vakare bandoma atsigriebti, dažniau pasirenkamas greitas, riebus ar labai saldus maistas. Todėl verta turėti kelis paprastus, iš anksto apgalvotus pasirinkimus: kruopų, kiaušinių, varškės, riešutų, vaisių, medaus, šaldytų uogų, jogurto. Tokie produktai leidžia greitai susikurti paprastą, bet maistingą valgį.
Medus dažnai siejamas su imunitetu, ypač šaltuoju metų laiku. Vis dėlto į tai verta žiūrėti realistiškai. Medus nėra vaistas ir negali vienas „sustiprinti“ organizmo apsaugos. Tačiau jis gali būti dalis šilto, rūpestingo kasdienio ritualo: arbata su medumi, pusryčiai su natūralesniu saldumu, mažesnis labai perdirbtų saldumynų kiekis. Imunitetui svarbiausia visuma – miegas, įvairi mityba, judėjimas, pakankamas skysčių kiekis, mažesnis stresas ir tinkama sveikatos priežiūra.
Dar vienas nedidelis, bet svarbus įprotis – valgyti sąmoningiau. Tai reiškia ne tik skaičiuoti kalorijas ar sudėtis, bet ir pastebėti, kaip maistas veikia savijautą. Ar po labai saldžių pusryčių greitai norisi dar saldumo? Ar po sočių, baltymų turinčių pietų lengviau dirbti? Ar vakarinė arbata su medumi padeda nurimti vietoje užkandžiavimo iš nuovargio? Tokie pastebėjimai padeda kurti mitybą, kuri tinka konkrečiam žmogui.
Žinoma, kai kuriems žmonėms su medumi reikia atsargumo. Jo negalima duoti kūdikiams iki vienerių metų. Žmonės, turintys cukrinį diabetą, gliukozės apykaitos sutrikimų ar alergiją bičių produktams, turėtų medų vartoti atsargiau. Net ir sveikam žmogui svarbus saikas, nes medus išlieka cukrų turintis produktas.
Maži mitybos įpročiai nėra įspūdingi iš pirmo žvilgsnio, bet jie veikia todėl, kad yra realistiški. Šaukštelis medaus vietoje kelių šaukštelių cukraus, vandens stiklinė ryte, daugiau baltymų pusryčiuose, šiek tiek mažiau perdirbtų saldumynų, daugiau natūralių produktų – visa tai pamažu keičia kasdienę savijautą. Nereikia visko padaryti tobulai. Pakanka pradėti nuo kelių pasirinkimų, kuriuos lengva išlaikyti.
Medus tokioje mityboje gali užimti malonią, bet saikingą vietą. Jis suteikia skonio, jaukumo ir natūralumo pojūtį, tačiau geriausiai atsiskleidžia tada, kai yra derinamas su kitais maistingais produktais. Norint plačiau suprasti, kokią vietą medus gali turėti šaltojo sezono mityboje ir bendroje savijautoje, verta pasidomėti tema medus imunitetui.
You must be logged in to post a comment.