Dirbti mažiau ir pasiekti daugiau – skamba kaip LinkedIn įrašas iš futuristinio pasaulio. Bet vis daugiau verslų Lietuvoje ir laisvai samdomų specialistų atranda, kad 4 darbo dienų savaitė gali veikti. Ne idealistiniuose manifestuose, o realybėje, su klientais, terminais ir mokėtinais mokesčiais. Tik klausimas – kaip tai padaryti, kad neištiktų „penktadienio stresas“ ar pirmadienio panika?
Ne 10 valandų per dieną, o 80 % efektyvumo
Pirmasis mitas su kuriuo tenka susidurti: „Tai ką, dirbi 4 dienas po 10 valandų?“ Ne. Dirbti trumpiau nereiškia spausti daugiau į mažesnę formą. Tai reiškia atsisakyti to, kas neveikia.
Daugeliui žmonių 8 valandų diena reiškia faktiškai 4–5 valandas produktyvaus darbo, o likęs laikas – „tarpinis“, t. y. el. laiškai, pertraukos, konteksto keitimas. Tad vietoje to, kad temptum savaitę iki penktadienio, sutelki energiją į 4 dienas, bet iš jų išspaudži realų rezultatą.
Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, laisvai samdomas specialistas ar smulkaus verslo savininkas gali iš anksto:
- aiškiai suplanuoti savaitės tikslus;
- užrakinti kalendorių nuo trečiadienio pietų iki penktadienio ryto;
- užduotis grupuoti temomis (pvz., visos sąskaitos – trečiadienio popietę);
- įvesti sau griežtą taisyklę – nepriimti naujų darbų ketvirtadienį po pietų.
„Perėjau prie 4 dienų savaitės, kai supratau, kad dirbdamas 5 dienas vis tiek spėju viską padaryti per 4. Tik anksčiau penktadienį „davinėdavau galą“ arba dirbdavau neaiškiai, be krypties“, – pasakoja Tomas, tekstų kūrėjas dirbantis su B2B projektais.
Darbo laiko trumpinimo efektas
Lietuvoje dar nėra plačiai įteisinto 4 dienų modelio, bet praktika rodo, kad šį principą įgyvendina:
- freelanceriai, kurie gali patys planuoti klientų darbus;
- startuoliai, kurie daro pokytį įmonės kultūroje (pvz., penktadienį palieka „deep work“ laikui arba nedirba visiškai);
- smulkūs verslai, kurie savaitę modeliuoja pagal tikslus, o ne valandas.
Skandinavų praktika rodo, kad kai įmonė pereina prie 4 dienų, produktyvumas krenta 1–2 savaitėms, bet po to grįžta į buvusį lygį arba net pagerėja. Kodėl? Nes nebelieka laiko „vilkinti“, susitikimai trumpėja, o žmonės daugiau susikoncentruoja į rezultatus.
„Svarbiausia, kad visa komanda žinotų, jog trumpesnė savaitė nėra atostogos. Ji veikia tik tada, kai procesai veikia“, – pažymi Darius Šoparas, įmonės „Invoice 123“ įkūrėjas. Jo žodžiais: „Įmonės, kurios aiškiai matuoja savo laiką ir pinigų srautus, gali tiksliai žinoti, kiek produktyvumo išties atneša kiekviena darbo diena“.
Įrankiai, be kurių sistema nesuveiks
Norint dirbti trumpiau, turi nebe gaišti laiko menkniekiams. Štai kur sutaupoma daugiausia:
- Automatinis sąskaitų išrašymas – jei vis dar rašai sąskaitas ranka, tavo penktadienis jau suvalgytas. Tokios sistemos kaip Sąskaita123 leidžia ne tik išrašyti sąskaitas, bet ir stebėti, kas jas apmokėjo, priminti klientui automatiškai ir net paskaičiuoti mokėtinus mokesčius.
- Vienas kalendorius – viena taisyklė: aiškus laiko blokavimas, teminė dienų struktūra (pvz., antradienis – tik klientų susitikimams).
- Nepertraukiamo darbo langai – jei gali bent 2 kartus per savaitę turėti po 3 val. be telefono, notifikacijų ir žinučių, tavo savaitė susispaus be streso.
Kas nutinka su klientais?
Didžiausia baimė – „o ką pagalvos klientai?“ Realybėje: nieko. Jei per 4 dienas pristatomas rezultatas, klientui visiškai nesvarbu, ar dirbai pirmadienį, ar sekmadienį. Svarbu, kad laikaisi terminų ir reaguoji į žinutes.
Protingas sprendimas – pasiskirti 1 val. penktadienį el. paštui, net jei nedirbama pilna diena. Tai padeda išlaikyti kontaktą, bet negriauna savaitgalio ritmo.
„Klientai greitai priprato, kad penktadieniais nedirbu. Bet jei reikalas skubus, vis tiek gali parašyti – žinau, kas iš tiesų skubu, o kas ne“, – sako Rūta, kuri perėjo prie 4 d. savaitės per pandemiją ir niekada nebegrįžo atgal.
Ką laimi žmogus?
- Viena papildoma diena per savaitę – 52 dienos per metus.
- Daugiau erdvės mąstymui, idėjoms, mokymuisi – tai, kas dažnai užsimiršta „pilnu etatu“.
- Didesnė atsakomybė, bet ir didesnis pasitenkinimas – nes išmoksti dirbti savo ritmu, ne pagal standartą.
Mažiau valandų ≠ mažiau darbo
4 dienų darbo savaitė nėra privilegija. Tai – disciplina. Ji veikia tik tada, kai žinai, kur dingsta tavo laikas, ir jį valdai. Kai moki ne tik planuoti, bet ir atsisakyti: bereikšmių susitikimų, dvigubos komunikacijos, rankinių procesų.
Lietuvoje dar retai kalbama apie šį modelį, bet būtent smulkūs verslai, laisvai samdomi specialistai ir įmonės su skaitmeniniais sprendimais jau dabar dirba kitaip – tyliai, bet tvirtai.
You must be logged in to post a comment.