Kapaviečių tvarkymas aktualus ne tik imigrantams

Lietuvoje sparčiai populiarėja nauja paslauga – kapaviečių tvarkymas. Ši paslauga dažnai apipinama įvairiomis pasakomis ir pramanais, tad reiktų pristatyti ją išsamiau.

Kapaviečių tvarkymas atliekamas keletą kartų per metus. Kapų tvarkytojai tikrai nesilanko ant kapo kas dieną ir nekeičia gėlių šviežiomis. Kapaviečių tvarkymas vyksta kartą per keletą mėnesių priklausomai nuo to, ar yra ant kapo gyvų augalų, kuriuos reikia tvarkyti pagal jų augimo sezoniškumą. Pavyzdžiui, rudenį reikia nuvalyti visus sudžiūvusius žiedus ir stiebus. Pavasarį galbūt reikia pasodinti keletą naujų daigų.

Kapų tvarkymas – prieš šventes

Kapaviečių tvarkymas vyksta dažniausiai prieš pagrindines šventes – lapkričio 1-ją, motinos dieną pirmą gegužės savaitgalį, velionio mirties metines. Tai trys pagrindinės dienos, kai ant kapų žvakutės uždegti susirenka artimieji ir tolimesni giminaičiai, atvažiuojantys nereguliariai.

Svarbu, kad prieš keletą dienų būtų sušluoti lapai, išravėtos žolės iš gėlyno, išlyginta skalda, nuplautas paminklas.

Po pagrindinių švenčių taip pat apsilanko kapų tvarkytojas ir nurenka užgesusias žvakes, sudeda daugkartines žvakides, pataiso vėjo išvartytus vazonus gėlėms.

Kapų tvarkymas – ne tas pats, kas kapaviečių remontas

Kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad kapaviečių tvarkymas yra tas pats, kas kapaviečių remontas. Tai netiesa. Kapų tvarkytojai – ne statybininkai. Jie neiškas antkapio, nesumūrys pamato, nerestauruos sugadintos tvorelės ar net pačio paminklo. Tai daro kiti žmonės, užsiimantys paminklų statymu ir restauravimu. Norite, kad antkapis būtų uždengtas populiariosiomis marmurinėmis plokštėmis? Teks samdyti kitus specialistus.

Kapų tvarkymas – paslauga imigrantams

Labai klystama, kai manoma, kad kapų tvarkymas yra paslauga skirta tik imigrantams – žmonėms, gyvenantiems užsienyje, kurie negali atvažiuoti aplankyti ir patys tvarkyti savo artimųjų kapų. Paslauga yra skirta visiems, kas nori savo artimųjų kapams priežiūros. Kai provincijoje miršta artimiausi giminės, jų vaikai ne visada gali atvažiuoti pora šimtų kilometrų tik tam, kad sutvarkytų kapus. Tai gali padaryti samdyti žmonės.

Aišku, šią paslaugą renkasi ir tie, kas turi negalią ar yra seni ir sunkiai vaikšto. Tai nėra jokia gėda ar negarbė, kaip kai kuriems gali pasirodyti. Gėda yra visiškai užmiršti savo artimuosius, o ne skirti pora šimtų eurų per metus jų kapo sutvarkymui ir priežiūrai.